- vikšris
- 1 vìkšris sm. (2) [K], K.Būg, DrskŽ bot. 1. J.Jabl, DŽ, LTEXII243, Šts vikšrinių šeimos žiedinis drėgnų vietų augalas (Juncus): Glaustažiedis vìkšris (J. conglomeratus) NdŽ. Laibasis vikšris (J. tenuis) LBŽ. Liūninis vikšris (J. supinus) LBŽ. Rupūžinis vikšris (J. bufonius) P, LBŽ. Iškerėžytasis vikšris (J. effusus) P. Kėstasis vikšris (J. effusus) LFII482. Vìkšris nelabasis, nemaistingas ir kraikas iš ano prastas Yl. Vìkšriai į pelkes auga Krg. Upių vanduo ištekės,… nendrės ir vikšriai suvys SkvIz19,6. 2. Lex71, R, R292, MŽ, MŽ391, P, N, KII132, K, LsB437, M, Mt, J.Jabl(Nm), K.Būg(Jnš), LVIV584, Rtr, LBŽ, NdŽ, Lkv, Prk, Smln, Stak, Grnk, Ppl viksva (Carex): Ilgašaknis vikšris (C. chordorhiza) F. Vìkšriai anksti pavasarį sukyla Nm. Vìkšriai nubraižė kojas – tokia aštri žolė Akm. Net į pirštą įsipjauji su tuo vikšriù Jrb. Visi vaistingi, tik vienas vìkšris ne Graž. Besklaidydamas vikšrius su ranka, prasipjovęs pirštą Sln. Vikšriai aštrūs CII474. ^ Akys dar žiūri, kaip vikšriu prapjautos KrvP(Alk). Akys biskį praplėštos, kai su vikšriù prapjautos Jrb. ║ sing. col. šis augalas kaip žolė ar šienas: Vìkšrio pažėlė to[je] balo[je] šįmet Plv. Vìkšrio karvės nenora ėsti Yl. Duos kokio vìkšrio – nūdvasinsi karvę Pvn. Vìkšris tik tvartam pakrėst Alk. ^ Namuos gerai ir an vìkšrio gulėt Ldvn. 3. P balinis asiūklis (Equisetum fluviatile). 4. CII472, MŽ412, N, MitII136 žr. 2 vikšras 1. 5. bet kokia prasta žolė: Vìkšriai auga kupstais pri lomų, grabėse J. Usnys, geruogės, vikšriai ir kiti visokie ganyklai nederingi daiktai prapuolė K.Donel1. Kur pirma žalčiai gulėjo, tur šienas ir nendrės bei vikšriai stovėti Ns1850,2.
Dictionary of the Lithuanian Language.